- pakunigės
- pãkunigės sf. pl. (34b) 1. vaišės po kalėdojimo, kunigui išvažiavus: Kai išvažiuoja kunigas, kada pietus duodam, tada [kaimynai] susirenka pakunigių̃ Lkč. Ateik rytoj pas mus ant pakunigių̃: liko dar daug valgymų ir gėrimų Plv. Ateik pakunigių̃ – buteliuką surasiu Šk. Šiandien pãkunigės – jokių didesnių darbų nei neprasidėsim Šk. 2. vaišės klebonijoje po atlaidų, kunigams išvažiavus: Vakar atlaidai buvo, šiandien pakunigių̃ atvažiavom Mrj.
Dictionary of the Lithuanian Language.